Emi: apie stipriausias savo puses, imtynes ir mėgstamiausią futbolininką

Emi: apie stipriausias savo puses, imtynes ir mėgstamiausią futbolininką

„Jonavos“ legionieriaus iš Prancūzijos Mohamedo-Emi Džabrailovo biografija – išties spalvinga. Gimęs Rusijoje čečėnų šeimoje, dar būdamas vaikas jis iškeliavo į Prancūziją, kur iš pradžių užsiėmė imtynėmis, o tada pradėjo žaisti futbolą. Lietuva jam – ne nauja valstybė. Jis prieš kelis metus jau žaidė Kauno „Stumbro“ komandoje, tad jam netruko daug laiko įsilieti į Lietuvos komandos kolektyvą. Jūsų dėmesiui – atviras tiesiog Emi vadinamo saugo pokalbis su fkjonava.lt puslapiu.

- Emi, trumpai papasakok apie savo vaikystę ir kaip pradėjai žaisti futbolą.

- Aš gimiau Rusijoje, nedideliame kaime netoli Riazanės miesto, kuris vadinasi Aliutovo. Kai man sukako aštuoneri metai, mes su tėvais išvykome į Prancūziją. Ten iš pradžių dvejus metus užsiėmiau imtynėmis. Po to su vietiniais draugais mokykloje pradėjau žaisti futbolą. Taip viskas ir prasidėjo, žaidžiau futbolo akademijoje, vėliau perėjau ir į profesionalų lygį.

- Pirmasis tavo klubas buvo Prancūzijoje?

- Taip, tai buvo Nicos „Nice“ klubo jaunimo komanda.

- Kodėl tavo tėvai nusprendė išvykti į Prancūziją?

- Jie norėjo man suteikti kuo geresnes sąlygas sportuoti arba mokytis. Tam, kad iš manęs išaugtų žmogus (šypsosi).

- Kurį laiką žaidei Grozno „Tereko“ komandoje Čečėnijoje. Ar tu nesi kilęs iš šio regiono?

- Mano tėvai kilę iš Čečėnijos, kurį laiką ten gyveno, tačiau vėliau persikėlė į Riazanės sritį ir gavo ten darbą. Bet kartas nuo karto grįždavome į Čečėniją ir lankydavomės ten.

- Ar karas Čečėnijoje nepalietė jūsų šeimos?

- Kartais būdavo, kad matydavome karinius veiksmus, konfliktus, tačiau artimai ir skaudžiai karas mūsų nepalietė.

- Kaip sekėsi Grozno „Terek“ komandoje?

- Buvo gerai. Buvo įdomu grįžti į Čečėniją, į Grozną ir pamatyti, kaip pasikeitė tiek pati šalis, tiek miestas. Viskas nauja, daug naujų pastatų, viskas aplink tvarkoma ir atnaujinama.

- Ar teko susitikti su Čečėnijos prezidentu Ramzanu Kadyrovu, kuris kartu yra ir „Terek“ klubo garbės prezidentas?

- Su R. Kadyrovu neteko susitikti, tačiau teko bendrauti su Grozno „Terek“ klubo prezidentu Magomedu Daudovu (M. Daudovas yra vienas įtakingiausių Čečėnijos asmenų, buvęs karo dalyvis, Čečėnijos parlamento pirmininkas, vadinamas dešiniąja R. Kadyrovo ranka – past.)

- Lietuvoje esi jau ne pirmą kartą, prieš tai žaidei Kauno „Stumbro“ komandoje. Taip patiko mūsų šalis?

- Taip, Kaunas labai patinka (šypsosi). Gyvenu Kaune, klubas man ten nuomoja butą.

- Kokias savo stipriausias puses aikštėje galėtum įvardyti?

- Nežinau, čia jau reikėtų trenerio klausti (šypsosi). Šiaip manau, kad neblogai valdau kamuolį, galiu sužaisti vienas prieš vieną. Žaidžiu arba po puolėju, arba kairiojo saugo pozicijoje.

- Kas yra tavo mėgstamiausias futbolininkas?

- Iš dabar žaidžiančių man patinka Andresas Iniesta iš Ispanijos rinktinės. O apskritai mėgstamiausias futbolininkas yra brazilas Ronaldinho.

- Na, Ronaldinho visiems patinka.

- Taip, sunku jo nemylėti (šypsosi).

- Ką mėgsti veikti grįžęs po treniruočių ar rungtynių?

- Mėgstu žiūrėti filmus. Tačiau dažniausiai jie irgi susiję su futbolu. Dar mėgstu kovos menus, žiūriu mišrių kovos menų UFC varžybas. Man patinka viskas, kas susiję su sportu.

- Prieš tai žaidei Austrijoje. Kodėl nusprendei grįžti į Lietuvą?

- Daug kas pasikeitė, kurį laiką buvau traumuotas. Kai pradėjau vėl sportuoti, susisiekiau ir treneriu Dariumi Gvildžiu, kurį pažinojau dar nuo „Stumbro“ laikų, ir taip atsidūriau čia.

- Negąsdino tai, kad atvyksti į komandą, kuri užima paskutinę vietą lygoje?

- Ne, viskas dar gali pasikeisti ir apsiversti. Komandos draugai yra puikūs vaikinai ir labai gerai žaidžia. Tikrai pakilsime aukštyn.

- Ar jau susiradai draugų komandoje?

- Bendrauju su visais. Kai kuriuos pažinojau iš „Stumbro“, bet ir kiti visi yra šaunūs vyrukai.

Dar kartą išvysti Emi žaidimą galite jau rytoj 13 valandą, atvykę į Jonavos centrinį stadioną, kur „Jonavos“ komanda surems ginklus su Vilniaus „Žalgirio“ ekipa.